Saksy (litewski).pdf

ÞIEMGALIAI V–XII AMÞIUJE

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

Ilona Vaðkevièiûtë

ÞIEMGALIAI V–XII AMÞIUJE

VILNIUS

2004

ÞIEMGALIAI V–XII AMÞIUJE

UDK 903/904(474.5)”04/06”

Va366

Recenzavo

prof. habil. dr. Mykolas Michelbertas,

dr. Maris Atgâzis

Redaktorë Danutë Mëlynienë

Iliustracijas pieðë Ilona Kerðulytë

Virðelio dailininkë Laura Leðèinskaitë

ISBN 9955-516-52-6

ÞIEMGALIAI V–XII AMÞIUJE

Turinys

ÁÞANGA

_____

LITERATÛROS APÞVALGA

_____

ARCHEOLOGINIØ PAMINKLØ TYRINËJIMAI

_____ 16

TYRINËJIMAI LIETUVOJE

_____ 16

TYRINËJIMAI LATVIJOJE

_____ 19

ÞIEMGALA IKI V AMÞIAUS

_____ 22

GEOGRAFINË APÞVALGA

_____ 22

AKMENS AMÞIUS

_____ 23

ÞALVARIO IR ANKSTYVASIS GELEÞIES AMÞIUS

_____ 25

SENASIS GELEÞIES AMÞIUS

_____ 26

V–XII A. ÞIEMGALIØ KULTÛRA

_____ 29

ÞIEMGALIØ SUSIDARYMAS

_____ 29

ÞIEMGALIØ KAPINYNAI

_____ 30

LAIDOSENA

_____ 31

ÁKAPËS

_____ 40

Darbo árankiai

_____ 40

Ginklai

_____ 48

Papuoðalai

_____ 55

Galvos danga

_____ 56

Kaklo papuoðalai

_____ 60

Krûtinës papuoðalai

_____ 65

Rankø papuoðalai

_____ 78

Kiti radiniai

_____ 82

ÞIEMGALIØ KULTÛROS YPATYBËS IR TERITORIJA

_____ 90

LITERATÛRA

_____ 94

SANTRAUKA ANGLØ KALBA

_____ 102

102

SANTRAUKA RUSØ KALBA

_____ 126

TRUMPINIAI

_____ 151

ÞIEMGALIAI V–XII AMÞIUJE

ÞIEMGALIAI V–XII AMÞIUJE

ÁÞANGA

Lietuvos archeologinius paminklus, se-

niausià jos gyventojø kultûrà ir istorijà, kad

ir su pertraukomis, tiriame jau beveik du ðim-

tai metø. Tyrimai prasidëjo mëgëjiðkais smal-

suoliø kasinëjimais ir paminklø (ypaè pilia-

kalniø ir pilkapynø-milþinkapiø) apraðymu,

ilgainiui iðaugo á ðiø paminklø registracijà ir

mokslinius kasinëjimus, radiniø kaupimà

muziejuose. XX a. pirmojoje pusëje prasi-

dëjo sukauptosios archeologinës medþiagos

apibendrinimas. Stengtasi apþvelgti visos Lie-

tuvos gyventojø materialinës kultûros raidà

ir kartu iðskirti atskirø srièiø mirusiøjø laido-

jimo paproèiø specifikà, bandyta á vienà ar

kità tokià sritá susieti su IX–XIII a. raðytiniuo-

se ðaltiniuose paminëtomis gentimis (A. Spy-

cinas, P. Tarasenka, J. Puzinas, M. Alseikai-

të-Gimbutienë). XX a. ðeðtajame ir septinta-

jame deðimtmetyje atgijus archeologiniø pa-

minklø tyrimams, pradëjus sistemingiau pa-

minklus registruoti, buvo sukaupta daugiau

naujø duomenø. Tai leido aðtuntajame ir de-

vintajame deðimtmetyje daugiau dëmesio

skirti etninës istorijos klausimams. Ðá tarsi pir-

mà senosios Lietuvos etninës istorijos tyri-

mo etapà uþbaigia knygø „Lietuvos TSR ar-

cheologijos atlasas“ (t. 1–4, 1974–1978) ir

„Lietuviø etnogenezë“ (1987) pasirodymas.

Taigi yra iðskirtos ávairiais laikotarpiais Lie-

tuvoje buvusios kultûrinës sritys, pasekta jø

raida ir kaita, bûdingiausios savybës, vëly-

viausios ið jø pradëtos sieti su raðytiniuose

ðaltiniuose minimomis gentimis. Iðsiaiðkinus

ðiuos bendrus bruoþus, turëtø prasidëti nau-

jas etninës istorijos tyrimø etapas – detales-

nis atskirø kultûrø, genèiø istorijos tyrimas.

Þinome, kad iki valstybës ir lietuviø tautos

susidarymo dabartinëje Lietuvos teritorijoje gy-

veno kurðiai, skalviai, sëliai, sûduviai, lietuviai

ir kitos gentys. Jø palikimas dar nesulaukë di-

desnio Lietuvos archeologø dëmesio. Tik kur-

ðiø kultûrai ir etninei istorijai yra skirtos Lietu-

vos archeologo V. Þulkaus, istoriko A. Micke-

vièiaus ir Latvijos archeologës I. Uozerës di-

sertacijos. Jotvingiø ir sûduviø genèiø kultûros

tyrimams daug dëmesio skyrë visas bûrys Len-

kijos archeologø (J. Antoniewiczius, J. ir D. Jas-

kaniai, J. Okuliczius, M. Kaczynskis ir kt.).

Ðiame darbe numatyta aptarti kurðiø ryti-

niø kaimynø – þiemgaliø V–XII a. kultûros

tyrimus.

Þiemgalos vardas á raðytinius ðaltinius pa-

teko palyginti vëlai. Pirmieji juos paminëjo

Skandinavijos ðaliø ðaltiniai. Danø kroniko-

je „Annales Ryenses“ raðoma, kad apie 870

metus danø vikingai pajungë sau „visà Prû-

sijà, Þiemgalà (Semigaliam), karelø þemæ ir

daug kitø ðaliø“. „Ingvaro sagoje“ pasakoja-

ma apie narsø vikingà Ingvarà (mirusá

1041 m.), kuris kartu su Anundu plaukæs pas

þiemgalius priversti juos mokëti duoklæ. Pietø

Ðvedijoje, Sëdermanlando (Södermanland)

srityje, rasti du paminkliniai akmenys su ið-

kaltu runø tekstu, kuriame minima Þiemga-

la. Viename ið jø, vadinamajame Nedervalo

akmenyje, apie 1040 m. áraðyta, jog tà ak-

mená pastaèiusi Sigrida savo vyrui Sveinui,

kuris turtingais laivais daþnai plaukdavæs á

Þiemgalà. Antrame, Gekstenos, akmenyje,

iðkaltame apie 1000–1075 m., raðoma, jog

já Gumos sûnus Roaras pastatæs Slodës tëvui

Audarui, kuris dalijæs auksà Þiemgaloje. Nuo

XII a. pradþios þiemgalius pradëjo minëti Ru-

sios metraðèiai, o nuo XIII a. – kalavijuoèiø

ðaltiniai. Þiemgaliø þemæ jie suskirstë á 7 sri-

tis: Duobenæ (Dobene, Dubene), Sparnenæ

(Sparnene), Duobelenæ (Dubelene), Tervete-

næ (Thervetene), Silenæ (Sillene), Zagaræ (Sa-

gare, Sagera), Upmalæ (Upemolle). Manoma,

jog iki vokieèiø invazijos þiemgaliai kokio

nors vieningesnio politinio vieneto nesuda-

rë. Nedideles teritorijas valdë atskiri kuni-

gaikðèiai. Ið visø Livonijos genèiø þiemga-

liai ilgiausiai ir atkakliausiai prieðinosi vo-

kieèiams. 1290 m. Sidabrës pilies sudegini-

mu baigësi þiemgaliø laisvës kova.

Plik z chomika:

Inne pliki z tego folderu:

Inne foldery tego chomika: