81
lietuvos istorijos institutas
Mindaugo knyga
Istorijos Šaltiniai apie Lietuvos karaliŲ
Parengė ir į lietuvių kalbą išvertė
darius antanavičius
darius baronas
artūras dubonis (atsakomasis sudarytojas)
rimvydas petrauskas
Vilnius •• 2005
UDK 947.45.02:929 Mindaugas
Mi243
Leidinio parengimą ir leidybą parėmė:
Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija
Lietuvos kultūros ministerija
Lietuvos valstybės 750-mečio minėjimo komisija
Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas
Recenzentai
Algirdas Baliulis
Edmundas Rimša
© Darius Antanavičius, 2004
© Darius Baronas, 2004
© Artūras Dubonis, 2004
© Rimvydas Petrauskas, 2004
ISBN 9986-780-68-3 © Lietuvos istorijos institutas, 2004
Turinys
Contents | 7
Pratarmė (Zigmantas Kiaupa) | 9
Įvadas | 13
Pavėluotas karaliaus Mindaugo pagyrimas (Artūras Dubonis) | 13
Belated praise for King Mindaugas of Lithuania | 17
Šaltiniai (Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis) | 23
PIRMOJI DALIS | 43
I. Lietuva stiprėja | 45
Lietuviai: duoklininkai, „plėšikai“, kariai... | 45
Vakarų krikščionijos akiratyje | 50
II. Karalius Mindaugas | 63
Mindaugo krikšto ir karūnavimo dokumentai | 63
Pasaulio aprašymas | 86
Greta Mindaugo karalystės | 89
III. Ištraukos iš Lietuvos kaimynų metraščių ir kronikų | 93
Iš Henriko Latvio | 93
Iš rusiškų metraščių | 108
Iš lenkų metraščių (analų) | 138
Iš Hermano Vartbergės | 145
IV. Po Mindaugo | 147
Kova dėl Lietuvos sosto | 147
Lietuvos vyskupijos likimas | 153
Mindaugas vėlesnės politikos verpetuose | 156
V. Įvaizdžio genezė | 169
Lenkiškai | 169
Lietuviškai | 172
Vokiškai | 183
Maskvėniškai (rusiškai) | 189
ANTROJI DALIS
Eiliuotoji Livonijos kronika | 191
Eiliuotoji Livonijos kronika (Rimvydas Petrauskas) | 193
Tekstas | 197
Rodyklės (vietų ir vardų) | 367
Publikacijoje paskelbtų šaltinių ir ištraukų sąrašas | 397
Santrumpos ir literatūra | 405
Pagrindinė Mindaugiana lietuvių kalba | 411
Žemėlapių sąrašas | 417
Iliustracijų sąrašas | 419
CONTENTS
Foreword by Zigmantas Kiaupa | 9
INTRODUCTION | 13
Belated praise for King Mindaugas of Lithuania by Artūras Dubonis (in Lithuanian) | 13
Belated praise for King Mindaugas of Lithuania by Artūras Dubonis (in English) | 17
Description of sources by Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis | 23
PART ONE | 43
I. Lithuania’s rise to power | 45
Lithuanians: tribute-payers, “brigands” and warriors... | 45
In the eyes of Western Christendom | 50
II. King Mindaugas | 63
Documents related to the baptism and coronation of Mindaugas | 63
The Description of the World (Descriptio terrarum) | 86
In the neighbourhood of the kingdom of Mindaugas | 89
III. Extracts from the annals and chronicles of Lithuania’s neighbours | 93
Henry of Livonia | 93
Russian annals | 108
Polish annals | 138
Hermann of Wartberge | 145
IV. After Mindaugas | 147
Struggle for Lithuanian throne | 147
The Fate of the diocese of Lithuania | 153
The Fate of Mindaugas in subsequent politics | 156
V. Evolution of the image | 169
In Poland | 169
In Lithuania | 172
In Germanophone lands | 183
In Muscovy | 189
PART TWO
The Livonian Rhymed Chronicle | 191
The Livonian Rhymed Chronicle (ed. by Rimvydas Petrauskas) | 193
Text | 197
Indices (place names and personal names) | 367
List of sources and their extraxts | 397
Abbreviations and secondary literature | 405
Main publications in Lithuanian devoted to Mindaugas and Lithuania of his time | 411
List of Maps | 417
List of illustrations | 419
Pratarmė
Lietuvos istoriografijoje retai pasitaiko tokio pobūdžio leidinys kaip ši skaitytojui pateikiama Mindaugo knyga. Į ją sudėti Mindaugo epochos tekstai apie Lietuvą ir patį Mindaugą. Visi jie istorikams gerai žinomi, buvo, yra ir bus Lietuvos valstybės susidarymą ir jos ankstyvąją istoriją, Mindaugo asmenį ir veiklą tyrinėjusių, tyrinėjančių ir tyrinėsiančių istorikų svarbiausi šaltiniai. Žinia, vis didesnę reikšmę ir vertę įgyja archeologijos metodais išaiškinami ir interpretuojami daiktiniai šaltiniai, kitaip sakant, archeologinių tyrinėjimų medžiaga, pasitelkiami kalbotyros laimėjimai. Bet čia skelbiami tekstai, vadinamieji rašytiniai šaltiniai, tebėra Mindaugo epochos tyrinėjimų pagrindas. Kaip minėta, visi jie yra gerai žinomi, dažnas ne kartą skelbtas mokslinėje literatūroje. Todėl aiškintina, kodėl jie vėl skelbiami.
Pirmoji priežastis yra proginė: knyga įsilieja į Mindaugo karūnavimo Lietuvos karaliumi 750-ųjų metinių minėjimo priemonių srautą. Sukaktis yra neeilinė ir didžiai prasminga. 1253 m. vos prieš porą metų apsikrikštijęs Lietuvos valdovas Mindaugas tapo Lietuvos karaliumi. Šie du veiksmai – krikštas ir karūnavimas – reiškė, kad Lietuva įeina į krikščioniškosios, tiksliau sakant, katalikiškosios Europos tautų ir valstybių šeimą, tuomet vis dar vienijamą vadinamųjų universaliųjų jėgų, Romos katalikų bažnyčios ir Šventosios Romos imperijos. Buvo padaryti pirmieji, bet nepaprastai dideli žingsniai kelyje į taip suprantamą Europą, ir nors tame kelyje buvo daug didelių kliūčių, judėjimas juo tęsėsi. Keitėsi Europa ir Lietuva, keitėsi jų santykių pobūdis, bet Mindaugo laikais užmegztas jųdviejų ryšys nenutrūko, o mūsų dienomis tampa itin stiprus. Todėl atrodė prasminga, prisimenant Lietuvos kelio į Europą pradžią, sudėti į vieną vietą tos pradžios laikų tekstus ir pateikti juos visuomenei.
Turėta galvoje ir tai, kad visuomenė, ieškodama žinių apie praeitį, beveik visada turi naudotis profesionalių istorikų sukurtu jos, tos ieškomos praeities, vaizdu. Istorikai skaito, nagrinėja, aiškina šaltinius, mus pasiekusias tiriamų laikų liekanas. Iš šaltinių aiškėja istoriniai faktai, įvykių tėkmė, priežastys, pasekmės, formuojasi jų grandinės, ryškėja reiškiniai ir procesai, sukurti tolimųjų laikų žmonių, jų valdomi ir juos valdantys. Istorikams tenka darbo su šaltiniais pareiga ir atsakomybė. Beveik visada kuo giliau praeityje prasmegę yra tiriami dalykai ir tuo pačiu senesni šaltiniai, tuo tas darbas sudėtingesnis. Lietuvoje jį apsunkina ne tik laiko skirtumas, bet ir tai, kad ankstyvosios Lietuvos istorijos rašytiniai šaltiniai rašyti ne Lietuvoje, yra kitakalbiai, rašyti viduramžių lotynų, senosiomis vokiečių ir rusų kalbomis, juos reikia versti, kurti lietuviškus jau nebeegzistuojančių daiktų, santykių, reiškinių pavadinimus, lietuviškai nevadintų ar raštuose taip neįvardytų. Profesionaliai tam darbui nepasirengęs skaitytojas, norėdamas pats pasigilinti į senųjų laikų istorijos šaltinius, susiduria su dažnai neįveikiamais sunkumais. O visuomenėje teberusenant susidomėjimui savąja praeitimi, tokių skaitytojų nuolat atsiranda. Būtent jiems yra skiriama ši knyga, šios aplinkybės yra antroji knygos skelbimo priežastis.
Tekstai knygoje pateikiami lietuvių kalba, skaitytojas pats galės pajusti XIII a. alsavimą. Tik tenka pasakyti, kad skaitydamas vertimą Lietuvos skaitytojas nebus pirmasis teksto interpretuotojas, paėmęs knygą į rankas, negalės tvirtinti, kad turi jose visus Mindaugo epochos lituanistinius tekstus. Tarp skaitytojo ir teksto net šiuo atveju įsiterpia tekstų ieškotojas, atrinkėjas, jų vertėjas, paaiškinimų autorius. Skaitytojas vis tiek lieka priklausomas nuo istoriko profesionalo, žinia, daug mažiau, negu skaitydamas istorikų tyrinėjimus. Todėl labai svarbu pabrėžti, kad šią knygą rengė aukštos kvalifikacijos specialistai. Jau patyręs ankstyvosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas Artūras Dubonis bendram reikalui subūrė jaunosios kartos istorikus Darių Antanavičių, Darių Baroną, Rimvydą Petrauską, kaip ir jis pats, gerai žinomus ir labai gerai vertinamus ne tik Lietuvos istorikų bendruomenės, bet ir užsienio šalyse. Jie atsakingai bei kokybiškai vertė tekstus, redagavo ir komentavo.
Skeptikas gal pasakys, kad mokslinių naujovių Mindaugo knygoje nedaug. Tiesos tokiame pasakyme yra. Bet šiuo atveju svarbiau yra visuomeninis efektas, o dėl jo ginčytis netenka. Į Lietuvos valstybės sukakties minėjimo rūmą įmūrijama didelė, puikios kokybės plyta. Lietuvos istorijos mylėtojas, rašytojas ir skaitytojas, mokytojas ir mokinys, vienu žodžiu, visuomenė gauna įdomią ir vertingą knygą. Dabar jau jų eilė ją skaityti ir pagal poreikius bei išgales naudoti.
Zigmantas Kiaupa
Knygos rengėjai dėkoja jos idėjos autoriui, nuoširdžiam rėmėjui prof. dr. Zigmantui Kiaupai. Dėkojame Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai, Lietuvos kultūros ministerijos Bibliotekų ir leidybos skyriaus vadovei Rasai Balčikonytei, tos pačios ministerijos Etninių reikalų departamento vyriausiajai specialistei Onai Šaltytei. Už supratimą ir paramą dėkojame buvusiam Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos pirmininkui, prof. habil. dr. Pranui Grybauskui, taip pat Lietuvos istorijos instituto direktoriui, doc. habil. dr. Alvydui Nikžentaičiui.
Darius Antanavičius, Darius Baronas,
Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas
Ivadas
Pavėluotas karaliaus Mindaugo pagyrimas
Iki tautinio sąjūdžio įsisiūbavimo XIX a. pabaigoje lietuvio savivokoje Mindaugui ypatingo dėmesio nebuvo skiriama. Lietuvos valstybė nebeegzistavo, dažnas Europos intelektualas jos nebepastebėdavo jau nuo unijos su Lenkijos karalyste Liubline 1569 m. Lietuvių bajorija apie savo valstybės įkūrėją jei žinojo, – žinojo tik tiek, kiek apie jį rašė rusų metraščiai ar vokiškos Livonijos bei Prūsijos kronikos. Iš Lietuvos valdovų tik Gediminas XIV a. pradžioje paskutinysis dar prisiminė Mindaugo krikštą ir atsimetimą nuo jo – nors jam tai jau galėjo „priminti“ Rygos arkivyskupas. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, siekdamas Lietuvos karaliaus vainiko 1429–1430 m., tylėjo apie Mindaugo karalystę, nenorėjo jo pripažinti vienu iš savo pirmtakų. Tai netiesiogiai paliudija karaliaus Jogailos įgaliotinių argumentai kryžiuočiams per 1413 m. derybas su Vokiečių ordinu dėl Žemaitijos sienų. Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius, „Lietuvos istorijos“ lotynų kalba autorius Albertas Vijūkas-Kojalavičius (1609–1677), mėgindamas atrasti Lietuvos valstybę jo laikais ištikusių nelaimių priežastis (Rusijos ir Švedijos invazija XVII a. viduryje, Bogdano Chmelnickio sukilimas Ukrainoje), buvo tvirtai įsitikinęs, jog būtent Mindaugo laikais „tapo padėti pamatai būsimai lietuvių vidaus nesantarvei bei jų valstybės pragaiščiai“. Lietuvių tautinis sąjūdis XIX a. antrojoje pusėje Mindaugą ištraukė iš užmaršties. 1905 m. kunigas Jonas Totoraitis apgynė disertaciją ir pagal ją buvo išleista knyga1 – pirmoji lietuvio mokslinė studija apie Mindaugą lietuviškai. Kalbininkas Kazimieras Būga rekonstravo karaliaus vardo lietuviškąją lytį – Mindaugas, o ne Mandagus ar ...
t.bozerocki